- džiūžinti
- džiū́žinti, -ina, -ino, džiū̃žinti 1. tr. kapoti, plakti: Jie nužiebė toliau džiūžindami arklius ir dainuodami dainą rš. 2. intr. smarkiai lyti, džedžyti: Šiandien nuo pat ryto džiū̃žina ir džiū̃žina lietus Krok. Jau kad džiūžino vakar lietus, tai džiūžino Mrs. \ džiūžinti; nudžiūžinti; sudžiūžinti
Dictionary of the Lithuanian Language.
